Federacijos generaliniu sekretoriumi dirbate nuo 2008 m., prieš pora mėnesių išrinkta naujas LRF prezidentas ir vykdomasis komitetas. Kokių pokyčių pastebėjote atėjus naujai valdžiai?

Kai aš atėjau dirbti, prezidentas atsistatydino, nebuvo tvirto valdymo, tik išgyvenimas iš turimų resursų ir buvo laukiama naujos konferencijos, kurioje turėjo būti išrinkta nauja valdžia. Džiaugiuosi, kad ta konferencija įvyko, jos metu išrinkta federacijos vykdomoji valdžia ir LRF dabar vyksta toks darbas, koks ir turėtų būti.

Jūsų nuomone, kurios LRF problemos yra svarbiausios ir kurias reikėtų spręsti pirmiausia?

Problemų yra keletas. Visų pirma, žinoma, sunki finansinė padėtis, tačiau tuo negalima apsiriboti. Mano suvokimu, rankinio ateitis priklauso nuo žmonių, kurie dirba su rankiniu. Todėl šiuo metu dirbantiems treneriams reiktų tapti savikritiškais, keisti savo darbo pobūdį - tai problema, liečiantį žaidėjų ugdymą. Tų senų žinių, kuriomis treneriai dabar vadovaujasi, neužtenka, kad būtų pasiekti geri rezultatai. Norint gilinti žinias, reikia organizuoti seminarus, kaupti patirtį, semtis jos iš pirmaujančių valstybių. Be abejonės, treneriai turi tapti žingeidžiais ir patys norėti tobulėti. Kita vertus, kiekvienas šiuo metu dirbantis treneris yra vertas paminklo, nes didžioji jų dalis dirba iš idėjos.
Kitas dalykas, kuris atneštų teigiamus pasikeitimus, - stiprūs tiek finansiškai, tiek vadybine prasme klubai Lietuvoje. Šiuo metu klubuose vadyba galbūt yra sunkiausia sritis, nelabai akcentuojama, nesistengiama, jog žiūrovai ateitų į rankinio varžybas. Tiesiog žaidžiamos rungtynės, o dėmesio žiūrovams trūksta. Žinoma, tam turi įtakos ir finansai, bet šį tą galima padaryti ir vidiniais resursais.

Kaip, jūsų nuomone, būtų galima pritraukti žiūrovus į rungtynes? Nes kol kas Lietuvos rankinio lygos (LRL) rungtynės, nors yra nemokamos, žiūrovų nepritraukia.

Visų pirma, iš tų sporto bazių, salių, kuriose žaidžiamos rungtynės, tik viena kita yra patrauklios žiūrovui ateiti. Galbūt Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje yra infrastruktūra, žiūrovui patogu stebėti rungtynes. Reikia skirti papildomą dėmesį ir žiūrovams – organizuojant fanų klubo veiklą, įvairias loterijas, žaidimus ir panašius dalykus.
Be to, trūksta informacijos apie varžybas, jų tvarkaraščius, rezultatus. Dabar vienintelis informacijos šaltinis – internetas, kuriame darbas irgi kol kas yra apleistas, tačiau artimiausiu metu, manau, pagerės. Tiesa, per televiziją planuojama transliuoti LRT taurės tiek vyrų, tiek moterų finalus, be to, komandos „HC Vilnius“ gerbėjai šios komandos pasirodymą LRL gali stebėti per TV11 kanalą.

Kiek realu, kad Lietuvos vyrų rinktinė pateks į 2011 m. Pasaulio čempionatą?

Norint patekti į kitą etapą, pogrupyje reikia užimti pirmą vietą. Lietuva kovos su dar dviem komandomis - Makedonija ir Turkija. Prieš kelis metus turkus lietuviai yra įveikę, tačiau žaidžiant Turkijoje bus sudėtinga. Makedonijos rinktinė taip pat yra pajėgi, todėl bus sunku, bet niekas nesiruošia pasiduoti.

Nutarta, jog šį sezoną jaunimo rinktinės nestartuos tarptautiniuose čempionatuose. Ar tai neatsilieps neigiamai žaidėjų pasirengimui ir komandų lygiui?

Dabar kiekvienos jaunimo ar jaunių rinktinės dalyvavimas oficialiose tarptautinėse varžybose atneša papildomas skolas LRF. Tačiau niekas nesiruošia ateityje jų neregistruoti oficialiose Europos ir Pasaulio čempionatų varžybose. Tikimasi, jos pavyks pritraukti investicijas ir vėliau leisti startuoti jaunimo ir jaunių rinktinėms, kuriose žaidžia dabartinių vyrų ir moterų rinktinių žaidėjų pamaina.

Lyginant su kaimyninėmis šalimis Latvija, Estija, koks yra Lietuvos rankinio lygis?

Estijos vyrų rankinio lygis yra pakilęs šiuo metu. Klubinės komandos turbūt yra pajėgiausios iš visų trijų Baltijos šalių, be to, Estijos klubai šį sezoną vieninteliai iš Baltijos šalių dalyvauja Europos taurės varžybose.. Kadangi, latviai turėjo vieną pajėgią komandą „Rygos ASK“, tačiau dabar turi nemažų problemų, manau, Lietuvos rankinio vyrų klubai yra pajėgesni už Latvijos klubus. Lietuvos moterų rinktinė yra, mano nuomone, žymiai pajėgesnė už Latviją ir Estiją.

Šį sezoną nei vienas Lietuvos klubas nežaidžia Europos turnyruose. Kaip vertinate tokią situaciją?

Komandoms tai žingsnis atgal, kadangi dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose kiekvienai komandai yra tobulėjimas. Mano manymu, dalyvauti Europos taurės varžybose neleidžia finansinė situacija klubuose. Pavyzdžiui, dalyvavimui Čempionų lygoje, reikalingi tikrai dideli finansai - vien tik startinis mokestis yra 25 tūkst. eurų. Be to, keliami didžiuliai reikalavimai tiek marketingui, tiek salėms, viešbučiams. Viskas turi atitikti nuostatus, o tai reikalauja finansinių resursų.
Šiemet pirmi metai, kai dėl tų pačių, finansinių, priežasčių Lietuvos klubai nedalyvauja Baltijos vyrų rankinio lygoje, kurioje žaidėjai taip pat gaudavo papildomos patirties. Šis turnyras vyksta pačių klubų iniciatyva – šalių federacijos tik padeda jį organizuoti. Taip pat prieš kelis metus buvo rengiama ir Baltijos moterų rankinio lyga.

Ar sunku į rinktinę pasikviesti geriausius žaidėjus, atstovaujančius užsienio komandas?

Smagu, kad žaidėjai su noru atvyksta ir atstovauja Lietuvos rinktinei. Be to, yra Europos rankinio federacijos reglamentai, Čempionato ir jo atrankos nuostatai, todėl klubai privalo išleisti žaidėjus. Tie, kurie yra sveiki, nesigydo traumų, į rinktinę atvyks.
Vienas iš pagrindinių federacijos tikslų yra plėsti veiklą regionuose, gerinti klubų padėtį tiek finansine, tiek vadybine prasme. Nes rankinio ateitis – stiprūs ir galingi klubai Lietuvoje, kuriuose žaistų geriausi šalies rankininkai.

Ar bus žaidžiamos draugiškos rungtynės prieš atrankos rungtynes Turkijoje?

Pagal vyrų rinktinės pasirengimo planą, pirmoji žaidėjų stovykla vyko gruodžio 28 - 30 d. Po naujų metų tęsis pasiruošimas, kuriame dalyvaus potencialūs žaidėjai, galintys žaisti atrankos turnyre Turkijoje. Sausio 4 d. pradėtas pasiruošimą Jurbarke, 9 d. komanda išvyks į Minską, kur 10 ir 11 d. žais kontrolines rungtynes su Baltarusijos vyrų rinktine. Grįžę turės dar keletą treniruočių ir išvyks į Turkiją žaisti atrankos turnyre. Draugiškų rungtynių Lietuvoje šitame cikle nesuplanuota.

Galima teigti, kad Lietuvos žiūrovai nacionalinės rinktinės žaidimą galės pamatyti tik tolimoje ateityje?

Taip, ir tai kritika ir Europos rankinio federacijos veiklai. Gavome kvietimą registruotis 2012 m. Europos čempionato atrankai. Nustatyta, kad varžybos vyks tokiais pačiais turnyrais, kaip dabar vyksta ir atranka į pasaulio čempionatą. Jeigu burtai nelems, kad tokį atrankos turnyrą vykdytų Lietuva, žiūrovai neturės galimybės pamatyti rinktinės. Tačiau mes dedame visas pastangas, kad būtų varžybos būtų vykdomos namų ir išvykų sistema.
Tačiau pavasarį bus galima pamatyti Lietuvos moterų rinktinės rungtynes, nes ši komanda dar tęsia kovas dėl patekimo į 2010 m. Europos čempionato rungtynės.

Ar Lietuva būtų pajėgi suorganizuoti atrankos turnyrą, jei tai lemtų burtai?

Organizacine prasme esame pajėgūs. Manau, Lietuvos rankinio visuomenė supranta situaciją – ten, kur būdavo rengiamos varžybos, sulaukdavome vietinių žmonių pagalbos ir su dideliais organizaciniais sunkumais nesusidurdavome.
Žinių rungtynių organizavimui kol kas pakanka. Tačiau reikėtų tobulinti tiek renginio pristatymą, tiek informacijos pateikimą apie rinktines rungtynes, tiek užsiimti renginio reklama, kad rungtynių stebėti susirinktų žiūrovai. Žinoma, kitas dalykas, būdingas lietuviams, kuris pritrauktų žiūrovus - klubo ar nacionalinės rinktinės pasiekiami aukšti rezultatai.