- Rinktinės jau šį mėnesį laukia atrankos į 2011 m. Pasaulio čempionatą turnyras Turkijoje. Ar pasiruošimui turimo laiko užteks tinkamai pasirengti?

- Žinoma, laiko pasiruošimui niekada nebūna per daug. Pasirengimo turnyrui Turkijoje pradžia buvo spalio pabaigoje surengta savaitės trukmės stovykla Ispanijoje, kurioje nacionalinė rinktinė sužaidė porą draugiškų rungtynių. Dėl lėšų stygiaus nepavyko laikotarpyje tarp Kalėdų ir Naujųjų metų išvykti į turnyrą Latvijoje. Todėl teko tenkintis trijų dienų treniruočių procesu tarpušventyje bei išnaudoti pasiruošimui turimą laiką nuo sausio 4 d iki turnyro pradžios.
Taip pat sausio 10 ir 11 d. žaisime draugiškas rungtynes Baltarusijoje. Jau keli metai su Baltarusijos rinktine vyksta nuolatinis bendradarbiavimas, 2008 m. spalį taip pat dalyvavome draugiškame turnyre pas juos. Jie noriai priima mūsų rinktinę ir turi pakankamai stiprią komandą, kuri padeda mums pasitikrinti savo jėgas. Be to, draugiškoms rungtynėms Baltarusijoje reikalingos minimalios išlaidos, kadangi patys baltarusiai Lietuvos rinktinės buvimą jų šalyje apmoka.

- Kokie tikslai rinktinei keliami turnyre Turkijoje? Kokios problemos gali sutrukdyti tuos tikslus įgyvendinti?

- Tikslas yra vienas – laimėti dvejas rungtynes ir patekti į tolimesnį atrankos etapą. Vienas iš faktorių, galinčių sutrukdyti – laiko komandos susižaidimui trūkumas. Stovykloje Ispanijoje įvedėme naujų dalykų, be to, kai kurie žaidėjai į rinktinę sugrįžo po pertraukos, kurį laiką nežaidę nacionalinėje komandoje – T. Mikalauskas, M. Bakaitis. Todėl prireiks laiko integruotis į komandą ir susipažinti su naujomis žaidimo schemomis.
Be to, kai kurie pajėgūs ir svarbūs komandai žaidėjai yra traumuoti ar atsisakė dalyvauti šiame atrankos etape dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, A. Stelmokas, V. Klimčiauskas, N. Atajevas. Į stovyklą Ispanijoje taip pat nepavyko surinkti visų žaidėjų, kuriuos planavome sukviesti.
Kol kas rimčiausia problema, kuri liečia žaidėjų sudėtį, - dešinio pusiau krašto pozicija, kurioje turi rungtyniauti kairiarankis. Turime tik vieną kairiarankį kandidatą – M. Andriušką. Kitose pozicijose pasirinkimas didesnis, turime ir universalių žaidėjų, kurie gali užpildyti kelias pozicijas – A. Strazdas, V. Grosas, T. Mikalauskas.

- Kaip vertinate Lietuvos varžovus pogrupyje – Turkijos ir Makedonijos komandas?

- Manau, pogrupis pakankamai rimtas. Makedoniečių rinktinė paskutiniajame Pasaulio čempionate užėmė vienuoliktą vietą, turkai žais namuose, todėl varžovų nuvertinti negalima. Lengvų taškų ir pergalių tikėtis neverta, bet kovosime.

- Ar matote jaunimo rinktinėse perspektyvių žaidėjų, kurie galėtų po kelių metų ateiti į vyrų rinktinę?

- Visų pirma, negerai, jog jaunimo rinktinės šį sezoną nedalyvaus tarptautinėse atrankose. Tačiau perspektyvių žaidėjų matyti – linijos žaidėjas iš Panevėžio Stankevičius, bus stipri pamaina ateityje. Jį norėjome išbandyti vyrų rinktinėje jau šiame atrankos cikle, tačiau dėl patirtos kryžminių raiščių traumos šis žaidėjas pusę metų negalės rungtyniauti. Taip pat perspektyviu žaidėju įvardinčiau vartininko pozicijoje rungtyniaujantį V. Rašimą iš Kauno „Lūšies“ komandos. Kol kas jis nėra tokio lygio kaip dabartiniai rinktinės vartininkai, bet ateityje, jei nuosekliai dirbs, tikrai gali tokiu tapti.
Naujas jaunimas nuolat integruojasi į komandą, tačiau iš rinktinės sudėtie pašalinus patyrusius, jau seniai rungtyniaujančius žaidėjus, tokius, kaip A. Savonis, A. Vaškevičius, E. Petkevičius, kol kas rungtyniauti būtų sudėtinga. Ypač vartininko pozicijoje, nes dabartiniai vartininkai, nors yra vyriausi žaidėjai komandoje, ženkliai prisideda prie rinktinės rezultatų.

- Treneriu tapote palyginti neseniai, ar ėmėtės pakeitimų rinktinė žaidimo schemose, žaidėjų komplektavime?

- Komandos komplektavime nėra galimybės daryti didelių pakeitimų, kadangi neturime tokio žaidėjų pasirinkimo kaip stipriausios rankinio valstybės, pavyzdžiui, Ispanija, Vokietija. Šių šalių rinktinėse treneris gali rinktis iš penkių panašaus lygio kandidatų į vieną poziciją.
Dėl žaidimo schemų pakeitimo, tai natūralu, jog kiekvienas naujas treneris ateina su naujomis mintim kaip pakeisti ir patobulinti komandos žaidimą.

- Kaip iš šalies vertintumėte šį Lietuvos rankinio lygos (LRL) sezoną?

- Čempionatas įdomus, kadangi nebeliko atkrintamųjų varžybų, todėl svarbus kiekvienas taškas ir kovojama kiekvienose rungtynėse. Mano nuomone, prie geresnės žaidimo kokybės turėjo prisidėti ir patogesnis rungtynių tvarkaraštis. Ankstesniuose čempionatuose komandos žaisdavo rungtynes - penktadienį ir šeštadienį. Šį sezoną žaidžiamos tik vienos rungtynės per savaitgalį, manau, klubai dėl to geriau pasiruošia varžyboms, nes atlaikyti rungtynes dvi dienas iš eilės, kaip anksčiau, reikėdavo didesnio fizinio pasirengimo.
Lyginant su praeitu sezonu, mano nuomone, kai kurios komandos pasitempė, kai kurios nusėdo. Nustebino nesėkmingas Varėnos „Ūlos“ žaidimas. Aiški padėtis su lygos naujokais – nėra lengva integruotis. Tačiau kitos komandos gana maloniai nustebino, pavyzdžiui, Klaipėdos „Žemaitijos Dragūnas". Gana patrauklus Vilniaus VHC „Šviesos“ žaidimas. Todėl panašu, jog šį sezoną laukia įdomi kova.

- Kam prognozuotumėte čempionų titulą?

- Įvykiai kol kas klostosi logiškai, mano nuomone, pretendentai į šių metų čempionus – Kauno „Lūšis“, praeito sezono nugalėtojai, jie paskutinius metus nuolat kovodavo finale. Be to, klubas sugebėjo išlaikyti žaidėjų branduolį - siekiant geriausių rezultatų svarbu kuo mažesnė žaidėjų rotaciją po sėkmingo sezono. Klaipėdos „Žemaitijos Dragūnas“ stipriai patobulėjo, sakyčiau, neblogai sukomplektuota komanda. Tai įrodo ir tai, jog po dešimties metų pertraukos ši komanda žais LRT taurės finale. Kauno „Granitas – Karys“ gana stipriai nukraujavo po praeito čempionato, todėl jiems bus sunku. Tas jaunimas, kuris į komandą atėjo dar tik prieš šį sezoną, dar negali pakeisti pagrindinį krūvį nešančių žaidėjų Kitos komandos, mano nuomone, apylygės.

- Kokia dalis rinktinėje esančių žaidėjų rungtyniauja Lietuvos klubuose?

- Sunku tiksliai pasakyti, iš LRL žaidžiančių klubų į rinktinės sudėtį, kuri rungtyniauja varžybose, patenka vienas du žaidėjai. Visi geriausi rankininkai žaidžia užsienyje. Be to, po praeito sezono iš Lietuvos klubų išvyko į užsienio komandas išvyko dar penki žaidėjai, esantys rinktinės sudėtyje.
Šiandienai tikrai nėra įmanoma, kad rinktinės pagrindą sudarytų Lietuvoje žaidžiantys rankininkai. Todėl, kad mūsų nacionalinė lyga nėra tarp stipriausių Europoje. Akivaizdu, jog išvažiavę į užsienį geriausi žaidėjai rungtyniauja stipriausiose Europos lygose ir tai suteikia jiems didesnes sąlygas tobulėti. Jeigu LRL žaidėjas neturi ką veikt, tai išvažiavimas į Ispanijos ar Vokietijos aukščiausią lygą yra stimulas toliau kažko siekti ir tobulėti.
Manau, jei sustiprėtų klubai, turėtų galimybę išlaikyti bent kažkiek ilgiau žaidėjus, kurie kartais ir per anksti nori išvažiuoti, lyga sustiprėtų. Kuo ilgiau pavyktų išlaikyti geresnius žaidėjus tuo rankinio kokybė Lietuvoje pasidarytų aukštesnė.