Egidijus Petkevičius: „Veteranų statusas mūsų ekipai daugiau negu tikslus“

Praėjusį sezoną Alytaus „Varsa – Stronglasas“ sugebėjo nutraukti Klaipėdos „Dragūno“ dominavimą Lietuvos „Vivus.lt“ rankinio lygoje ir pirmą kartą per klubo istoriją tapo šalies čempionais. Patirtis buvo vienas iš pagrindinių faktorių nulėmusių alytiškių sėkmę serijoje prieš „Dragūną“, o žaidžiantysis treneris Egidijus Petkevičius lemiamuose susitikimuose vartus gynė kaip geriausiais savo karjeros laikais.
Šiais metais Alytus sugebėjo išlaikyti komandos branduolį ir toliau taikosi tik į pačias aukščiausias vietas. Vis dėlto kovą dėl vieno iš pagrindinių trofėjų „Varsos“ klubas baigė itin anksti. LRF taurės ketvirtfinalyje Alytaus ekipą eliminavo Kauno „Granitas – Karys“, kuris praėjusiais metais ir iškovojo LRF taurę. Apie šių metų Alytaus rankinio ekipos žaidimą, artėjančias lemiamas kovas bei rankinio aktualijas Lietuvoje ir pasaulyje mums daugiau papasakojo pats Egidijus Petkevičius.

Šį sezoną Alytaus klubas sutiko tik su minimaliais pokyčiais. Ar tai galima įvardinti kaip klubo stiprybę?

Jeigu nekalbėsime, kad mūsų komandos amžiaus vidurkis yra vienas aukščiausių ir su kiekvienais metais fizinės jėgos senka, tai taip, čia yra klubo stiprybė.

Turbūt sutiksite, jog „Varsa“ yra laikoma viena labiausiai patyrusių komandų lygoje. Ar tas „veteranų“ statusas tikslus?

Kalbant apie mūsų komandos branduolį tai „veteranų“ statusas mūsų ekipai daugiau negu tikslus. Didžiąją dalį ekipos sudaro patyrę rankininkai, kurių karjeros jau persiritę į antrą jų pusę.

Pats jau ne pirmą sezoną esate žaidžiantysis treneris. Kurioje pozicijoje jaučiatės geriau? Trenerio ar vis tik vartininko?

Šiuo metu  dar sunku atsakyti, nes aš dabar ir žaidėjas ir treneris. Kai jau tikrai visiškai nebežaisiu, tada galėsiu tiksliai atsakyti į šį klausimą.

Praėjusiais metais pralaimėjote LRF taurės finale „Granito – kario“ rankininkams, šiemet šiai ekipai nusileidote jau ketvirtfinalyje. Kokios to priežastys ir kiek ši nesėkmė svarbi klubui.

Visų pirma, ir pernai ir šiemet,  mes nusileidome tikrai pajėgiai komandai, kuri buvo ir yra viena iš pagrindinių konkurenčių laimėti aukso medalius. O šis pralaimėjimas mus dar labiau sutelkia kovai ir neleidžia atsipalaiduoti likusiose sezono kovose.

Nors praėjusiais metais tapote rankinio lygos čempionais, tačiau pasirinkote nežaisti nė viename tarptautiniame turnyre. Kokios to priežastys?

Tam yra keletas priežasčių. Visų pirma, neturime pakankamai lėšų, bet svarbiausia, kad mūsų komandos pagrindiniai žaidėjai turi darbus ir tikrai būtų labai sunku suderinti darbą su kelionėmis, kurios truktų tikrai ne vieną ir ne dvi dienas. Ir paskutinis, kaip Jūs jau visi žinote, mes esame „veteranų“ komanda, todėl jau būtų  per didelis fizinis krūvis pagrindiniams žaidėjams.  Todėl mes esame susikoncentravę tik į vieną tikslą, tai Lietuvos čempionatas.

Pats nemažai laiko praleidote ir su Lietuvos vyrų rankinio rinktine. Kokį įspūdį palieka atjaunėjusi nacionalinė komanda?

Tiek ši, tiek ir ankstesnės rinktinės, mano manymu,  yra ir buvo  „konkurencingos“  žaidžiant prieš visas Europos komandas, kadangi musų rinktinė visada turėjo ir šiuo metu turi „europinės klasės“  žaidėjų.  Mano laikais, kai aš dar žaidžiau, beveik visi rinktinės žaidėjai buvo iš vienos komandos (Kauno „Granito – Kario“), todėl visi buvo puikiai „susižaidę“  ir dėl to buvo pasiekta tikrai daug skambių pergalių (rinktinė žaidė Pasaulio ir Europos čempionatų finaliniuose etapuose). Pasikeitus žaidėjų kartai, dauguma rankininkų jau buvo iš skirtingų komandų ir jiems reikėjo daugiau bendrų treniruočių bei draugiškų rungtynių, kitaip tariant daugiau laiko susižaisti. Dažniausiai rinktinės žaidėjai dėl vienokių ar kitokių priežasčių susirinkdavo likus vos kelioms dienoms iki oficialių varžybų ir tikrai buvo naivu tikėtis teigiamo rezultato. Nežiūrint  į tai, dėl didelio vyrų kovingumo ir atsidavimo, rinktinė yra pasiekusi  ne vieną puikią pergalę. Tačiau, dabar galiu drąsiai sakyti, kad jau keli metai, kaip nacionalinei rinktinei yra sudarytos tikrai neblogos pasiruošimo sąlygos ,  tai yra mūsų naujos federacijos didelio indelio dėka. Ir tai nuteikia optimistiškai.

Šiuo metu vyksta pasaulio rankinio čempionatas. Įvardinkite mėgstamiausią ir nemėgstamiausią rinktines.

Geriau įvardinsiu, kurių komandų žaidimas patinka ir kurios labiausiai nuvilia. Labiausiai man patinka ir  mano manymu, kad solidžiausią rankinį demonstruoja šeimininkė –  Prancūzija. Jie turi puikią gynybą ir gerai subalansuotą puolimą. Patinka Vokietijos, Švedijos žaidimas. Labiausiai esu nusivylęs Vengrijos žaidimu. Turėdami puikias rankinio tradicijas ir istoriją, jie, mano manymu, nerodo to žaidimo, kurį mes esame įpratę matyti. Nežiūrint į tai, kad mūsų kaimynų Lenkijos rinktinė yra stipriai atjaunėjusi, tikėjausi iš jų daugiau.