Kas, kaip ir kodėl? Vyriausiasis treneris A.Abrazas bei U18 rinktinės kapitonas A.Stankūnas
Rugpjūčio 15 – 21 dienomis Kaune įvyko ilgai lauktas EHF European U18 vaikinų Europos čempiontas, kuriame varžėsi ir Lietuvos U18 vaikinų rankinio rinktinė.
Čempionate dalyvavo aštuonios valstybės: Lietuva, Austrija, Olandija, Izraelis, Italija, Moldova, Graikija ir Estija. Visos rinktinės buvo padalintos į dvi grupes. Pirmoje A grupėje rungtyniavo: Italija, Moldova, Olandija ir Estija. B grupėje susitiko: Lietuva, Austrija, Graikija ir Izraelis.
Lietuvos U18 vaikinų rankinio rinktinė buvo priskiriama prie favoritų tapti čempionato nugalėtojais, kaip ir Austrijos ar Olandijos rinktinės. Tačiau čempionatui prasidėjus pasipylė Lietuvos rinktinės pralaimėjimai. 1 įvarčio skirtumu pralaimėta Izraelio rinktinei, 2 įvarčių skirtumu austrams, bei 11 graikams. Susitikimas su Moldovos rankininkais taip pat baigėsi 1 įvarčio deficitu. Paskutinėse turnyro rungtynėse Lietuviai susitiko su Estijos komanda, kurie sugebėjo išsikapstyti iš penkių įvarčių deficito ir nugalėti Lietuvius rezultatu 27:28. Nei vienos pergalės, paskutinė vieta čempionate, favoritais laikomi lietuviai pralaimėjo viską.
Interviu su Vyr.treneriu A.Ambrazu:
-Kaip bendrai vertinate ,,EHF EUROPEAN U18 Chamionships’’ Kaune vykusį čempionatą neįskaitant Lietuvos rinktinės pasirodymo?
Čempionatas buvo tikrai puikus, Lietuvos rankinio federacija tikrai įdėjo daug darbo ir padarė nuostabią šventę visiems. Aišku, reikėjo tik kai kam laimėti.
–Kas sutrukdė pasiekti geresnius rezultatus būtent mūsų nacionalinei komandai?
Netiksliai buvome įvertinę žaidėjų pasiruošimą būtent čempionatui. Kai kurie žaidėjai pasirengimo etape bei draugiškose rungtynėse atrodė tikrai gerai, tačiau atėjus lemiamoms kovoms tiesiog pradingo. Kitiems žaidėjams galbūt pritrūko drąsos imtis daugiau atsakomybės ir tempti komandą pirmyn.
–Pažvelgus į rungtynių statistiką galimą matyti, jog rungtynių lūžis įvykdavo antrajame kėlinyje, pirmuosius kėlinius nacionalinė rinktinė laimėdavo, kas tai nulėmė?
Man atrodo visi matėme, technikos trūkumas didžiulis, tačiau to pakeisti per mėnesį laiko mes negalime. Neišnaudotos progos greitame puolime, metant septynių metrų baudinius ir daugelis kitų klaidų, kurios atsiranda atsipalaidavus, nesusikaupus ir nejaučiant atsakomybės už savo veiksmus.
-Galbūt tai buvo fizinio paruošimo klaidos? Vaikinams tiesiog pritrukdavo fizinių jėgų atlikti viską tiksliau?
Fizinis pasiruošimas mano akimis buvo tinkamas, gal būti vaikinai pavargo, nes teko visas dienas rungtyniauti vakare, taip pat psichologinis spaudimas padarė savo.
-Galima pastebėti, jog nebuvo stabilaus startinio rungtynių septyneto? Kodėl?
Pastovaus septyneto nebuvo, nes kaip jau minėjau buvom pervertinę, kai kurios žaidėjus, todėl bandėme surasti optimalų startinį septynetą čempionato metu, tačiau iškritus L.Vanagui tai padaryti tapo dar sudėtingiau.
–Kokios klaidos buvo padarytos ir ką reiktu keisti ateityje?
Pervertinti, kai kurie žaidėjai ir taip pat reiktu juos suvaldyti, paaiškinti jiems ko jie čia susirinko. Aišku išlaikius komandos branduolį su šiais vaikinais galima nuveikti nemažai, tačiau tikrai ne visus.
Lietuvos U18 vaikinų rankinio rinktinės kapitono Armino Stankūno mintys:
– Kaip vertini komandos pasirodymą EHF European U18 vaikinų Europos čempionate?
Pasirodymą vertinu neigiamai, užimta paskutinė vieta neatspindi žaidėjų ir trenerių įdėto darbo. Čempionatui buvo ruoštasi ilgai, tikėjomės geresnio rezultato, o ypač žaidžiant Lietuvoje, kur namų sienos turėjo suteikti pranašumą prieš kitas komandas.
– Kas ir kodėl nulėmė būtent tokį komandos pasirodymą?
Mūsų žaidimą griovė vaikiškos klaidos, kurios kilo nesusitvarkius su jauduliu.
– Kas tavo nuomonė dabar, aistroms nurimus, turėjo būti kitaip? Kokios klaidos buvo padarytos? Kas sutrukdė?
Daugumą rungtynių pralaimėjome vieno ar dviejų įvarčių skirtumu, galbūt pritrūko šiek tiek sėkmės, prastai sužaisdavome rungtynių galą, būdavome nesusikaupę. Ateityje stengsimės sumažinti per rungtynes atliekamų klaidų kiekį, kad nepalikti visko spręsti fortūnai paskutinėmis minutėmis.
– Kaip vertini savo asmeninį pasirodymą šiame čempionate?
Labai sunku vertinti savo pasirodymą, jis geriau matosi stebėtojams iš šalies, bet, mano nuomone, čempionatą sužaidžiau prastai, treneris ne kartą sakė, jog komandai trūksta įžaidėjų, kurie svarbiais ir atsakingais momentais atliktų tinkamus sprendimus, imtųsi iniciatyvos.
– Ar buvote gerai pasiruošti fiziškai? Visų rungtynių, išskirus prieš graikus, pirmuosius kėlinius laimėjote, o antroje pusėje įvykdavo lemiamas lūžis, kas tai nulėmė? Fizinio pasiruošimo stoka ar trenerių sprendimai?
Fiziškai buvome pasiruošę tikrai gerai, prieš čempionatą daug ir stipriai dirbom. Rungtynių pradžioje į aikštę išeidavom užsivedę, su begaliniu noru laimėti, tačiau rungtynių pabaigose vis pritrūkdavo stimulo. Priešininkai tos pergalės norėdavo labiau, nežinau, gal per anksti patikėdavome savimi, kad iškovosime pergalę.
– Kodėl tavo nuomone treneriai neturėjo pastovaus startinio septyneto? Kas nulėmė, jog jis nuolatos buvo keičiamas?
Septynetai kaskart keitėsi, nes žaidėme prieš skirtingus priešininkus, prieš kiekvieną komandą treneriai buvo paruošę vis kitokį taktinį planą, kiekvienas žaidėjas į aikštę įeidavo turėdamas savo užduotį.
– Na ir pabaigai ar, manai, jog čempionato rezultatai atspindi jūsų kaip komandos galimybes ateityje?
Tikrai ne, rinktinė turi daug potencialo, šis čempionatas mums buvo pirmas, komandoje yra daug individualiai stiprių žaidėjų, kurių kol kas nepavyko sulipdyti į vieną komandą, tačiau, manau, kad ateityje būsime tikrai galingi.