Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjas Jonas Geryba: „Kai treneris rėkdavo, kinkos drebėdavo“

Iš Šilalės rajono į Klaipėdą atvykęs Lietuvos čempionas ir Baltijos rankinio lygos prizininkas „Dragūno“ žaidėjas Jonas Geryba komandoje atlieka vis svarbesnį vaidmenį ir jau spėjo tapti vienu iš Lietuvos jaunimo rinktinės lyderių. Rankinio specialistai šiam 19-mečiui žaidėjui prognozuoja gražią ateitį, tačiau pabrėžia, kad svarbu, jog žaidėjas neužmigtų ant laurų ir treniruotėse plušėtų su vis didesniu užsivedimu.

J. Geryba vadovaujasi rašytojo Paulo Koelo (Paulo Coelho) posakiu: „Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas daro gyvenimą įdomų.“ Tai ambicingas, užsispyręs ir, kaip pats sako, kantriai savo tikslų siekiantis sportininkas.

Tą jis įrodė šių metų pradžioje Islandijoje, kai su Lietuvos jaunimo rinktine dalyvavo Islandijoje vykusiame atrankos turnyre į 2015 metų pasaulio jaunimo (iki 21 metų) pirmenybes. J. Geryba pergalingose (32:28) rungtynėse su estais įmetė net 10 įvarčių.

„Tose rungtynėse jaučiausi nesustabdomas ir labai pasitikintis savimi. Apskritai visuomet yra smagu atstovauti Lietuvai, tuo pačiu pamatai ir pasaulį. Man, kaimietukui (juokiasi. – Autor. past.), tai – neįprastas dalykas. Mano viena iš svajonių – ateityje apsivilkti Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius. Tai man būtų didelis pasiekimas, šis tikslas mane skatina per treniruotes arti dar labiau nei iki šiol“, – pabrėžė jaunasis rankininkas.

Komandos draugai – lyg šeima

Papasakok, kokie keliai Tave suvedė su rankinio sportu? – pasiteiravome J. Gerybos.

Vaikystėje, kai dar buvau šeštokas, mokykloje per kūno kultūros pamokas pradėjome žaisti rankinį, mane šis žaidimas sudomino. Jaučiausi pranašesnis už klasiokus, o jiems nepatiko šis vyriškas, kitas žaidimas. Kiek paaugęs, atstovavau savo mokyklai tarpmokyklinėse varžybose. Kartą su draugais sumąstėme dalyvauti Lietuvos pliažo rankinio varžybose ir iškovojome pirmąją vietą.

Ar prisimeni pirmąją savo rankinio treniruotę?

Prisimenu. Kaltinėnų Aleksando Stulginskio gimnazijos mokyklos mokytojas Severinas Čėsna pasikvietė mane treniruotis su 3 metais vyresniais vaikinais. Iš pradžių buvau tiesiog pasimetęs, lyg ne čia pakliuvęs. O dar, kai treneris savo balsu užrėkdavo, tai ir kinkos drebėdavo (juokiasi. – Autor. past.).

Esi kilęs iš Šilalės rajono. Papasakok, kaip atsidūrei „Dragūne“?

„Dragūne“ atsidūriau prieš beveik trejus metus. Atvažiavome su draugais į Lietuvos rankinio paplūdimio turnyrą ir po kelių varžybų vienas iš trenerių pakvietė dabartinį „Dragūno“ trenerį Artūrą Juškėną bei pirštu mostelėjo į mane. Prisimenu jo pirmuosius žodžius: „Oho, koks jautis (juokiasi. – Autor. past.)“. Juškėnas pasiūlė atvažiuoti į Klaipėdą ir išbandyti savo jėgas. Po pirmosios treniruotės treneris pasakė: „Jonai, turi gerus fizinius duomenis, bet rankinio žaisti nemoki, jei nori, mes tave galime išmokyti“. Tie žodžiai mane supykdė ir norėjosi įrodyti, jog galiu žaisti rankinį.

Kokios tavo ambicijos, tikslai susiję su „Dragūnu“?

Noriu, jog „Dragūno“ komanda Lietuvoje neturėtų lygių ir kautųsi su Europos komandomis. Tokiu būdu galėčiau pasirodyti Europos komandų treneriams ir galbūt atsirastų galimybė kelti sparnus į kitus klubus, siekti dar aukštesnių tikslų.

Ar esi patenkintas „Dragūne“ atliekamu vaidmeniu?

Ne. Nors rankinį žaidžiu tik beveik trejus metus, noriu būti geriausias. Suprantu, kad dar teks išlieti daug prakaito, bet juk aš to čia ir atvažiavau.

Kalbama, kad „Dragūno“ stiprybė yra ta, kad komandos nariai yra lyg šeimos nariai. Kaip Tau pavyko įsilieti į tą šeimą?

Taip, tai tiesa. Mes visada vienas kitą palaikome. Į šeimą įsiliejau gana greitai, kadangi gyvenau su vienu iš komandos lyderių Jonu Truchanovičiumi. Visi komandos nariai nuo pat pradžių buvo draugiški ir maloniai mane priėmė. Esame lyg vienas didelis ir kietas kumštis.

Groja gitara ir akordeonu

Ką veiki be sporto?

Mokausi Klaipėdos laivininkų profesinėje mokykloje. Dėl sporto tenka praleisti daug pamokų, kadangi nuolat einu į rytines treniruotes. Mokytis nėra labai sunku, tačiau anksčiau ar vėliau reikia skolas atsiskaityti.

Papasakok apie savo laisvalaikį.

Laisvalaikiu dažniausiai ilsiuosi nuo treniruočių arba laiką leidžiu su draugais. Groju gitara ir akordeonu. Pamenu, kai dar nebuvau atvykęs į Klaipėdą, rytais savo kaimynus žadindavau gitara grodamas kokią AC/DC melodiją. Turbūt kaimynai džiaugiasi, jog išvažiavau ir palikau juos ramybėje (juokiasi. Autor. past.).

Kaip klostosi Tavo širdies reikalai? Ar rankinio gerbėjos dar turi vilčių užkariauti Tavo širdį?

Deja, gerbėjos, bet mano širdutė jau užimta ir esu tuo patenkintas. Žinoma, galite rašyti man laiškus, su malonumu perskaitysiu.

Vizitinė kortelė
Gimimo data: 1995 m. sausio 22 d.
Gimtasis miestas: Šilalė.
Ūgis: 186 cm.
Svoris: 90 kg.
Pozicija: dešinysis kraštas.
Išsilavinimas: vidurinis.
Pirmasis treneris: Serinas Čėsna ir Petras Grynaveckas.
Pasiekimai: du kartus LRT taurės laimėtojas, du kartus Lietuvos rankinio lygos čempionas, Baltijos rankinio lygos prizininkas.
Šeimyninė padėtis: nevedęs, bet įsipareigojęs.
Rezultatyviausios rungtynės: Lietuvos rinktinėje prieš estus pelnė 10 įvarčių.
Talentingiausias rankininkas: Lukas Abalas (Luc Abalo).
Mėgstamiausias patiekalas: cepelinai.
Gyvenimo kredo: „Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas daro gyvenimą įdomų“.
Geriausias rašytojas: Viljamas Šekspyras.
Mėgstamiausia skaityta knyga: Frensio Skoto Ficdžeraldo (Francis Scott Fitzgerald) knyga „Didysis Getsbis“.
Talentingiausias aktorius: Džimas Keris (Jim Carrey).
Kino filmas, palikęs didžiausią įspūdį: „Neliečiamieji“.
Labiausiai „vežantis“ muzikos kūrinys: AC/DC „Highway to hell“.
Gyvenimo žygdarbis, sukėlęs daugiausiai adrenalino: šuolis nuo 5 m tilto.
Niekada neišdrįstų… užgauti merginos.
Didžiausia su rankiniu susijusi svajonė: tapti geriausiu pasaulyje.

„Jonas – kandidatas į vyrų rinktinę“

Artūras JUŠKĖNAS, „Dragūno“ ekipos ir Lietuvos rinktinės vyr. treneris

„Jonas Geryba yra fiziškai stiprus, idealiai sudėtas, tinkantis rankiniui. Norėtųsi, kad būtų didesnis rankinio supratimas, tačiau vaikinas atvykęs iš Šilalės rajono, treniruojasi vos trejus metus. Jei jis toliau taip dirbs, galima ką nors gero pasiekti. Po pasirodymo su Lietuvos jaunimo rinktine, Jonas yra rimtas kandidatas į vyrų rinktinę“.

Straipsnio autorius – Paulius Matulevičius („Vakarų ekspresas“)